Minint 50-ąsias pogrindinio leidinio „Aušra“ metines, Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“, bendradarbiaudamas su Laisvos visuomenės institutu ir Lietuvių krikščionių darbuotojų profesine sąjunga, kviečia į konferenciją „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos, perspektyvos ir detektyvinė archyvo paieška“. Renginys vyks 2025 m. kovo 27 d. Kaune. Tiesioginės transliacijos nuoroda DELFI portale 
.
Pogrindinė „Aušra“ (1975–1988), įkvėpta dr. Jono Basanavičiaus „Auszros“ leistos 1883–1886 metais, gynė lietuvių tautinį identitetą, kalbą ir kultūrą sovietinės okupacijos metais. Leidinys, kurio numeracija simboliškai tęsė pirmosios „Aušros“ numeraciją, drąsiai kovojo su istorijos falsifikavimu ir skatino pasipriešinimą okupacinei valdžiai.
Antrosios „Aušros“ gimimas
1972 metais pradėjus leisti pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” (LKB Kronika), žmonės viešinimui atsiųsdavo informaciją ne tik apie tikinčiųjų diskriminaciją ir persekiojimus, bet ir apie tuos, kurie buvo persekiojami ir teisiami dėl tautinių motyvų. LKB Kronikos bendradarbiai publikuodavo visą gaunamą medžiagą, bet po kelerių metų kilo mintis, kad reikalingas dar vienas leidinys, kuris plačiau aprašytų tautinius-kultūrinius klausimus. LKB Kronika dokumentavo tikinčiųjų persekiojimus, o kitas leidinys galėtų rašyti apie tautinio identiteto naikinimą, kalbos ir kultūros slopinimą, tai būtų taip pat svarbi pasipriešinimo forma prieš istorijos falsifikavimą.
Idėjos įgyvendinimas paspartėjo 1975 metais, kai kunigas Pranciškus Račiūnas grįžęs iš Amerikos, pasiūlė leisti naują pogrindinį leidinį tautinėmis temomis, pratęsiant dr. J. Basanavičiaus „Aušros“ tradiciją. Šias dvi “Aušras” vienija ne tik pavadinimas, bet ir numerių žymėjimas, kuris buvo susietas su senosios „Aušros“ numeracija, ją pažymint skliausteliuose – 1 (41) 2 (42) ir t. t. Kiekvienas naujos „Aušros“ numeris turėjo maždaug po 50 puslapių, dauguma jų buvo pradedama kuriuo nors Lietuvos himno (tautinės giesmės) posmu.
Kunigo P. Račiūno idėjos įgyvendinimą pradėjo LKB Kronikos bendradarbiai, bet vėliau visas rūpestis dėl „Aušros“ leidimo buvo patikėtas kun. Lionginui Kunevičiui, kuris, pasak kardinolo S. Tamkevičiaus, buvo kruopštus ir patikimas, ir net 13 metų nešė pogrindininko naštą nedejuodamas, bet ramiai dirbdamas.
Konferencijos programa ir dalyviai
Konferencijoje bus analizuojama pogrindinio leidinio „Aušra“ svarba Lietuvos laisvės kovoje, jos kultūrinė programa šių dienų atžvilgiu, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvės klausimai, kaip tapatybės sąlyga. Dalia Labukienė pasidalins prisiminimais apie ilgametį „Aušros“ redaktorių kun. Lionginą Kunevičių. Ypatingas dėmesys bus skirtas dingusios „Aušros“ archyvo dalies paieškoms. Elena Budreckytė iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atskleis, ar pavyko surasti trūkstamus numerius.
Konferencijos globėjas: J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ
Konferenciją moderuoja: Kauno miesto muziejaus istorikas, dr. Simonas Jazavita
Konferencijos prelegentai:
- Arūnas Bubnys: „Pogrindžio „Aušra“ (1975–1988)“
- Dr. Darius Alekna: „Kultūrinė „Aušros“ programa šių dienų žvilgsniu“
- Regina Statkuvienė: „Tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvė kaip tapatybės sąlyga“
- Dalia Labukienė: Prisiminimai apie kun. Lionginą Kunevičių
- Elena Budreckytė: Dingusio „Aušros“ archyvo paieškos
Konferencijos partneriai: Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kauno miesto muziejus.
Fondo „Bažnyčios kronika“ informacija, 2025 m.
;)