Homilija sakyta Trinapolyje, švenčiant LKB Kronikos metų pradžią.
Mišių Dievo žodis priminė pranašo Izaijo žodžius apie pasibaigusią tremtį Babilone ir džiaugsmingą kelionę iš nelaisvės į tėvynę: „Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos apylinkės – slėniais“ (Iz 40,3-4).
Advento dienos taip pat yra mūsų džiaugsminga dvasinė kelionė į susitikimą su žmogaus kūną priėmusiu ir Betliejuje gimusiu Viešpačiu. Adventas kviečia apsižvalgyti, ar nereikia kur nors ištiesinti ir mūsų vieškelį, kad kelionė atneštų pačių brandžiausių vaisių.
Daug kas gali mūsų kelius sukreivinti ir apsunkinti kelionę pas Viešpatį. Pačios didžiausios bėdos slypi mūsų nuodėmės sužeistoje prigimtyje. Ir visai nesvarbu, kas bebūtume – dvasiškiai, vienuoliai ar pasauliečiai – visi turime budėti, kad mūsų kelio nesukreivintų netvarkingi polinkiai, aistros, vergavimas žmonių nuomonei ar prisitaikymas prie sekuliarios kultūrinės aplinkos.
LKB Kronikos 50 m. minėjimas dar kartą mus nukelia į gūdų sovietmetį, kai žmonės, tame tarpe ir katalikai, buvo prievartaujami gyventi dvigubą gyvenimą – nepaisant jų įsitikinimų įtakojami tapti komjaunuoliais, vėliau – komunistais. Dar kiti buvo įkalbinėjami tapti KGB kolaborantais. Ir ne visiems pasisekė išlaikyti tiesų kelią.
Kurie bandė laikytis tiesaus kelio, ne kartą turėjo pakelti sunkių išbandymų. LKB Kronikos puslapiuose užfiksuota daugybė tokių faktų.
Vartydamas anų dienų archyvą, radau man skirtą ilgą, anoniminį laišką, kuriame buvau įtaigojamas, kad kunigams nereikia užsiimti politika, o tik aiškinti tikintiesiems tikėjimo tiesas. Autoriaus nuomone pogrindžio leidiniai – Kronika, Aušra ir kiti, įvairios žmogaus teisių gynimo grupės – Helsinkio grupė ir Katalikų komitetas ir kt. yra politika, kurios kunigai ir pasauliečiai turi vengti, nes tai tik kiršina žmones, o naudos neduoda.
Anuomet mes mąstėme, kai būsime laisvi, bus lengva praktikuoti tikėjimą. Deja, anuomet negalėjome pramatyti, kaip stipriai bus įtakojamas XXI amžiaus žmogus – dvasiškis ir pasaulietis – įtakojamas keisti suvokimą apie šeimą, net žmogaus prigimtį.
Šiluvos deklaracija nubrėžusi moralios krikščioniškos laikysenos kelią ne vienam net save kataliku laikančiam žmogui liko nepriimtina, tarsi per daug reikalaujanti.
Vakaruose kai kurios krikščioniškos bažnyčios jau laimina gėjų santuokas. Šie faktai liudija, kaip stipriai dabartinė aplinka įtakoja žmones ir sukreivina dvasinės kelionės kelią.
Adventas yra palaimingas metas, kada nurimę Dievo akivaizdoje apmąstome ne tiek kitų, kiek savo dvasinę kelionę, ar nereikia ką nors ištaisyti, kokį kalnelį nukasti ar slėnį užlyginti.
Baigsiu pranašo Izaijo žodžiais: „Tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, – nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Iz 40,31). Dieve, padėk mums visiems taip eiti ir taip bėgti, pasitinkant Betliejaus Kūdikį.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius, 2021 m.
;)