Kas yra LKB Kronika, net 17 metų neįveikta Sovietų valdžios?

Aušra Čebatoriūtė

Seimo sprendimu 2022 metai buvo paskelbti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Tačiau galimai ne vienam kyla klausimas – kas toji Katalikų Bažnyčios kronika? Kuo, pažvelgus į praeitį iš dabarties perspektyvos, ji buvo reikšminga? Galiausiai, kokią prasmę ji turi šiandienos Lietuvai?

Imtis veiksmų paskatino siekis pasipriešinti

1968-aisiais įvykęs Sovietų Sąjungos įsiveržimas į Čekoslovakiją ėmė kelti pirmuosius sambrūzdžius, išaugusius į disidentinį judėjimą tiek Rusijoje, tiek kitose sovietinėse respublikose. Ne išimtis buvo ir Lietuva, kurioje svarbiausia pasipriešinimo sąjūdžio dalimi tapo katalikų rezistencija.

Anuomet Lietuvoje tarnavę kunigai nerimavo dėl Katalikų Bažnyčios šioje šalyje ateities. Susidurdami su nuolatiniu persekiojimu, mąžtančiu dvasininkų skaičiumi ir stojančiųjų į Kunigų seminariją ribojimu, jie ėmė svarstyti galimus šių problemų sprendimus. Nuo ko pradėti? Ko imtis? Nors aiškaus veiksmų plano neturėta, tačiau buvo akivaizdu – privalu priešintis Sovietų Sąjungos valdžiai.

Taip, vienos iš kunigų diskusijų metu, kilo idėja pradėti leisti spaudą, nušviesiančią Lietuvoje gyvenančių katalikų problemas. Ilgai netrukus, padedamas Petro Plumpos, pirmąjį leidinio, pavadinimu „Vivos voco“ (lot. „Gyvuosius šaukiu“), numerį parengė tuometinis Simno vikaras kunigas jėzuitas Sigitas Tamkevičius. Šį dvasininko sumanymą palaikė ir vyskupas Vincentas Sladkevičius, tačiau pasiūlė leidinį pervadinti Kronikos vardu.

Taigi, gavęs vyskupo palaiminimą, o vėliau ir vienuolijos vyresniojo pritarimą, kun. Sigitas Tamkevičius pradėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) Kronikos leidybą. Minėtame leidinyje buvo fiksuojami su tikinčiųjų persekiojimu, Bažnyčios veiklos varžymu susiję įvykiai bei jų tikrumą liudijantys dokumentai. Taip pat buvo publikuojami kunigų bei tikinčiųjų kreipimaisi į Bažnyčios vadovus ar tuometinę Sovietų Sąjungos valdžią.

Rizika būti areštuotais ar ištremtais negąsdino

Per ganėtinai trumpą laiką susikūrė slapti informacijos tinklai, kuriais būdavo perduodama informacija naujam LKB Kronikos numeriui. Ji pasirodydavo reguliariai – kas 2-3 mėnesius. Tiek užtrukdavo surinkti leidiniui pakankamą kiekį naujienų, patikrinti, ar informacija yra tikra, neišgalvota, vėliau – ją parengti spaudai bei išplatinti.

Po to, kai Lietuvoje buvo parengiamas naujas Kronikos numeris, jis būdavo perduodamas į Maskvą, o iš Maskvos – į Jungtines Amerikos Valstijas. Įdomu tai, kad didžioji dalis talkininkų vieni kitų nepažinojo.

Nepaisydami rizikos asmenine laisve ir profesine karjera, žmonės rinko medžiagą, redagavo, daugino leidinį ir rūpinosi jo platinimu. Talkininkų neatgrasė net ir persekiojimai, grasinimai bei nuolatinės kratos. Skaičiuojama, kad dėl Kronikos leidimo ir platinimo iš viso buvo įkalinti 17 asmenų (2 kunigai, 4 vienuolės, 11 pasauliečių).

Net ir tuomet, kai 1983 metais buvo suimtas kun. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikos leidyba nesustojo. Daugiau nei dešimtmetį Kronikos redaktoriumi buvęs dvasininkas šešis mėnesius buvo tardytas Vilniaus KGB kalėjime, vėliau nuo 1983-ųjų iki 1988-ųjų kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 metais buvo ištremtas į Sibirą, tačiau po pusmečio grįžo į Lietuvą. Visus šiuos metus LKB Kroniką leidybą gyvą išlaikė kun. Jonas Boruta SJ bei seserys vienuolės – Gerarda Elena Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė, Nijolė Sadūnaitė, Gražina Navickaitė ir kt.

Kad Kronikos leidybos darbai buvo sumaniai planuojami patvirtina faktas, jog per 17-a jos gyvavimo metų Sovietų Sąjungos saugumo pareigūnai nesugebėjo sustabdyti jos leidybos. Juolab, kad šiuo tikslu dirbo nemažos saugumiečių grupės. Per šį laikotarpį taip pat nebuvo aptikta ir tikroji Kronikos leidybos vieta.

Iš Lietuvos – į BBC ir kitas radijo stotis

Po to, kai Kronika pasiekdavo Vakarus, ji būdavo nedelsiant verčiama į anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, portugalų bei italų kalbas. Kronikų numeriai anglų kalba buvo spausdinami 5 tūkstančius egzempliorių siekiančiu tiražu. Buvo rūpintasi, kad jos pasiektų tokias radijo stotis kaip „BBC“, „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“ ar „Vatikano radijas“. Skaičiuojama, kad pastarojo radijo laidose, laikotarpyje nuo 1972-ųjų iki 1988-ųjų, buvo perskaityti kone visi Kronikos numeriai.

Pogrindžio leidinio kopijos siųstos ir į įvairių laikraščių redakcijas. Pavyzdžiui, jau 1974-aisiais „Los Angeles Times“ teigiama, kad LKB Kronika tapo dokumentu, leidžiančiu pamatyti Lietuvos padėtį. O taip pat – „tautoje besireiškiantį pasipriešinimą, kurio sovietams nepasisekė užgniaužti ir lietuvius sutirpinti rusiškoje jūroje“. Taip pat stengtasi, kad Kronikoje spausdinta informacija pasiektų JAV kongreso narius, senatorius, svarbius JAV lietuvių bendruomenės asmenis.

Tuo tarpu egzemplioriai kitomis kalbomis buvo siunčiami į 138-ias užsienyje įsikūrusias institucijas bei organizacijas. Taigi, nors LKB Kronika nebuvo skirta plačiajai Lietuvos visuomenei, tačiau joje pateikiama informacija lietuvius pasiekdavo iš Vakarų. Kiekvieno naujo, radijo bangomis sklindančio, numerio informacija leidėjams suteikdavo daug džiaugsmo ir drąsino toliau pasiaukojančiai darbuotis.

LKB Kronika reikšmė nepamiršta ir šiandien

Šis leidinys tapo nesėkmingai bandomos palaužti Lietuvos Katalikų Bažnyčios simboliu. Jis ne tik garsino Lietuvos situaciją Vakaruose ir paneigė sovietų kuriamą mitą apie tariamą komunistinės sistemos humaniškumą, tačiau taip pat buvo tikru įkvėpimo šaltiniu siekti laisvo žodžio ir tiesos. Netrukus po Kronikos pasirodymo pogrindyje buvo pradėta leisti ir daugiau leidinių – atgaivintas žurnalas „Aušra“, pradėti leisti „Laisvės šauklys“, „Tiesos Kelias“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“ ir kt.

LKB Kronika kėlė nerimą sovietams. Ji iš pamatų judino melo imperiją, o Dievo ir Tėvynės labui besidarbavę Kronikos leidybos pagalbininkai atrodė esą bebaimiai – nesustabdomi nei gąsdinimų, nei kylančių grėsmių. Sovietų valdžia buvo priversta ieškoti naujų išsisukinėjimo bei mulkinimo būdų tam, kad apgintų savo poziciją viešumon iškylančiais klausimais. Tuo tarpu visuomenėje augo laisvo, kritinio mąstymo poreikis, pamažu plieskėsi pasipriešinimo dvasia. Per 17 metų iš viso buvo išleistas 81 LKB Kronikos numeris, o leidyba sustabdyta pačios redakcijos sprendimu.

Šiandien, žvelgiant į praėjusį laiką iš dabarties perspektyvos, neabejojama Kronikos leidybos svarba bei reikšme prisidedant prie laisvės bei tiesos siekio. Šių metų spalio 7-ąją, minint Lietuvos įstojimo į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO sukaktį, iškilmingame posėdyje buvo įteiktas dokumentinio paveldo liudijimas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos šaltiniams.

Taip pat, Seimo Laisvės premijų komisijos sprendimu, 2021 m. Laisvės premija buvo paskirta LKB Kronikos bendradarbiams seserims vienuolėms Gerardai Šuliauskaitei ir Bernadetai Mališkaitei bei kunigui Jonui Borutai. Laureatams apdovanojimas bus įteiktas Laisvės gynėjų dieną – 2022 m. sausio 13-ąją.

LKB Kronikos metus iš dalies remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

©Fondas „Bažnyčios kronika”, 2021 m., gruodis. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina.