Pereiti prie turinio
www.kronikosfondas.lt
  • EN
  • Apie fondą
    • Valdymas
    • Ataskaitos
    • Remėjai
  • Fondo veikla
    • Paramos teikimas
    • Įgyvendinami projektai
    • 2025-ieji pogrindžio leidinio „Aušra“ metai
    • Remiami projektai
  • LKB kronika
  • Virtualus LKB Kronikos kelias
  • Kontaktai
  • PAREMTI

[KONFERENCIJA] Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį?

  • Bendra informacija
  • Konferencijos anotacija
  • Anonsas
  • Programa
  • Globėjai ir organizatoriai
  • Partneriai

Data ir laikas: 2026 m. rugsėjo 3 d. (ketvirtadienis), 10.00–17.00 val.

Tiesioginė transliacija

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama per Delfi.lt, Laisvos visuomenės instituto ir Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos „Facebook“ ir „YouTube“ paskyras, interneto portale Laikmetis.lt, Katalikų medijų centro „YouTube“ paskyroje. Konferencijos įrašai vėliau dalimis bus skelbiami ir Bernardinai.lt, Marijos radijo bei XFM radijo platformose.

Transliacijų nuorodos:

  • Delfi.lt – nuoroda čia.
  • Laisvos visuomenės institutas – nuoroda čia.
  • Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga – nuoroda čia.

SVARBU! Atsižvelgiant į ribotą vietų skaičių, gyvai konferencijoje dalyvauti kviečiami tik kvietimus gavę asmenys. Visus kitus maloniai kviečiame konferenciją stebėti tiesioginės transliacijos metu.

Pastaraisiais metais Lietuva, kaip ir visas Vakarų pasaulis, susiduria su sparčiais demografiniais, kultūriniais, geopolitiniais ir technologiniais pokyčiais. Politiniu, teisiniu, socialiniu ir kultūriniu lygmenimis bandoma keisti pamatines žmogaus, šeimos, lyties, laisvės ir valstybės sampratas.

Vieniems šie pokyčiai žada viltį, kitiems kelia nerimą. Neišvengiamai kyla klausimai – ar visuomenės baimės dėl ateities yra pagrįstos? Ar baimė prarasti nusistovėjusį status quo bei bandymai bet kokia kaina jį išsaugoti nesukausto mūsų visuomenės ir institucijų, neužkerta kelio būtinoms reformoms, reikalingoms valstybės tvarumui ir Tautos ateičiai užtikrinti?

Ar baimė kalbėtis nepatogiomis temomis neužkerta kelio atvirai diskusijai esminiais klausimais, be kurios demokratija negali pilnavertiškai funkcionuoti? O gal priešingai – vis didėjančių pavojų akivaizdoje, užuot ramindamiesi, kad viskas savaime išsispręs ir judės šviesios ateities link, turėtume pradėti bijoti to, dėl ko iki šiol buvome ramūs?

Kokios baimės šiandien gali mus sukaustyti, o kokios – tapti išminties pradžia?

Apie tai kviečiame pasikalbėti šių metų Šiluvos konferencijoje „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį. Šiluvos deklaraciją apmąstant

Šiluvos konferencijos nuo 2022 metų telkia akademikus, visuomenės lyderius ir politikus bendram dialogui apie Šiluvos deklaracijoje įvardytus principus bei jų reikšmę šiandienos Lietuvai. Kiekvienais metais konferencijos organizatoriai parenka vis kitą temą, tačiau visas jas vienija tas pats siekis – atsakingai svarstyti, kokių pamatinių vertybių reikia laisvai demokratinei valstybei, kad ji išliktų gyvybinga, teisinga ir atvira ateičiai.

Šiemet prelegentai ir diskutantai, be jau minėtų pamatinių klausimų, taip pat aptars šias temas:

  • Kas šiandien gali būti patikimas orientyras, siekiant užtikrinti demokratijos tvarumą?
  • Ko reikia, kad šeima iš tiesų atliktų visuomenės ir valstybės pagrindo vaidmenį?
  • Kokią kalbą šiandien turime puoselėti, kad išsaugotume laisvą mąstymą?
  • Kaip, daugėjant įstatymų leidėjų ir teismų kuriamų teisių, neprarasti pačių prigimtinių teisių ir laisvių?
  • Kaip atpažinti, kurios baimės yra pagrįstos, ir kaip „neperlenkti lazdos” ribojant prigimtines žmogaus teises?
  • Ant kokių pamatų statysime Lietuvos ateitį?

 

Rugsėjo 3 d. Šiluvoje vyksianti konferencija kvies diskutuoti: ant ko statysime Lietuvos ateitį?

2026 m. rugsėjo 3 d. Šiluvoje jau ketvirtus metus iš eilės vyks nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta apmąstyti Šiluvos deklaraciją. Šių metų konferencijos tema – „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį. Šiluvos deklaraciją apmąstant“.

Pastaraisiais metais Lietuva, kaip ir visas Vakarų pasaulis, išgyvena sparčius demografinius, kultūrinius, geopolitinius ir technologinius pokyčius. Bandoma pakeisti žmogaus, šeimos, laisvės, valstybės ir žmogaus teisių sampratas, visuomenėje daugėja įtampos, o viešojoje erdvėje vis dažniau susiduria skirtingi požiūriai į tai, kokiais principais, pagrindais turėtų būti grindžiama mūsų valstybės ateitis.

Vieniems šie pokyčiai teikia vilčių, kitiems kelia nerimą. Tačiau ar visuomenės baimės dėl ateities yra pagrįstos? Ar baimė kalbėtis sudėtingomis temomis netampa kliūtimi atviram dialogui, be kurio demokratija negali pilnavertiškai funkcionuoti? O gal priešingai – šiandien turėtume labiau bijoti ne permainų, bet abejingumo, kuris neleidžia laiku pastebėti grėsmes žmogui, šeimai ir valstybei?

Taigi, kokios baimės šiandien gali mus sukaustyti, o kokios – tapti išminties pradžia?

Būtent šiems ir kitiems panašiems klausimams nagrinėti skirta šių metų Šiluvos konferencija, kurios pavadinimas „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį. Šiluvos deklaraciją apmąstant“ kviečia ne į pesimizmą, bet į atsakingą žmogaus ir visuomenės santykį su tiesa, laisve ir ateitimi.

Šiluvos konferencijų ciklas rengiamas nuo 2022 metų, tęsiant dialogą, prasidėjusį po 2021 m. Šilinių atlaidų metu Jo Ekscelencijos Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo paskelbtos Šiluvos deklaracijos. Joje pabrėžiama, kad laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius: žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą, šeimą, tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę.

Per ketverius metus konferencija tapo reikšminga akademinės ir visuomeninės minties platforma, telkiančia akademikus, visuomenės lyderius, politikus ir Bažnyčios atstovus bendram dialogui apie Šiluvos deklaracijoje įvardytų principų reikšmę šiandienos Lietuvai. Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema, tačiau visas konferencijas vienija bendras siekis – šiandienos kultūriniame, teisiniame ir politiniame kontekste atsakingai apmąstyti pamatinių žmogaus ir visuomenės vertybių reikšmę Lietuvos valstybei ir jos ateičiai.

Šių metų konferencijoje pranešimus skaitys Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, prof. dr. Gediminas Karoblis, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, doc. dr. Lina Šulcienė. Diskusijose dalyvauti kviečiami visų Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų vadovai arba jų deleguoti atstovai.

Šiemet įvairių sričių prelegentai ir diskutantai ieškos atsakymų į šiandien Lietuvai svarbius klausimus:

  • kas šiandien gali būti patikimas orientyras, siekiant užtikrinti demokratijos tvarumą;
  • ko reikia, kad šeima iš tiesų atliktų visuomenės ir valstybės pagrindo vaidmenį;
  • kokią kalbą turime puoselėti, kad išsaugotume laisvą mąstymą ir gebėjimą pažinti tikrovę;
  • kaip, daugėjant įstatymų leidėjų ir teismų kuriamų teisių, neprarasti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių;
  • kaip atpažinti, kurios baimės yra pagrįstos, o kurios trukdo priimti išmintingus sprendimus;
  • ant kokių pamatų statysime Lietuvos ateitį?

Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 3 d. nuo 10.00 iki 17.00 val. Šiluvoje, kuri bus tiesiogiai transliuojama per Delfi.lt, o vėliau jo įrašai bus skelbiami kituose žiniasklaidos kanaluose.

Konferencijos globėjai – Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. Kęstutis Kėvalas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas J. E. Gintaras Grušas.

Konferenciją organizuoja Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas ir Bažnyčios kronikos fondas.

 

Apie fondą

  • Valdymas
  • Ataskaitos
  • Remėjai
  • Logotipai

Fondo veikla

  • Paramos teikimas
  • Įgyvendinami projektai
  • Remiami projektai

Kronika

  • LKB kronika
  • 2025-ieji pogrindžio leidinio „Aušra“ metai
  • Virtualus LKB kronikos kelias

Kontaktai

+370 614 01479
kronikosfondas@gmail.com
2026 © Bažnyčios kronikos fondas. Visos teisės saugomos. Sprendimas: ETA komunikacija
Savo svetainėje naudojame slapukus, kad galėtume suteikti jums tinkamiausią patirtį prisimindami jūsų pageidavimus ir pakartotinius apsilankymus. Spustelėdami „Priimti viską“ sutinkate su VISŲ slapukų naudojimu. Tačiau galite apsilankyti „Slapukų nustatymuose“ ir pasirinkti savo individualius pasirinkimus.
Slapukų nustatymaiPrivatumo politikaPriimti visus
Manage consent

Slapukų nustatymai

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Iš jų slapukai, priskiriami prie būtinų kategorijų, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie padeda mums analizuoti ir suprasti, kaip jūs naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Tačiau kai kurių šių slapukų atsisakymas gali paveikti jūsų naršymo patirtį.
Funkcionalumo
Funkciniai slapukai padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalintis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.
Našumo
Našumo slapukai naudojami norint suprasti ir analizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.
Analitikos
Analitiniai slapukai naudojami suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičių, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.
Rinkodaros
Reklaminiai slapukai naudojami lankytojams pateikti atitinkamus skelbimus ir rinkodaros kampanijas. Šie slapukai stebi lankytojus visose svetainėse ir renka informaciją, kad galėtų pateikti tinkintus skelbimus.
Kiti
Kiti nekategorizuoti slapukai yra tie, kurie analizuojami ir dar nebuvo priskirti prie kategorijos.
Būtinieji
Būtini slapukai yra būtini, kad svetainė tinkamai veiktų. Šie slapukai užtikrina pagrindines svetainės funkcijas ir anonimiškai.
SlapukasTrukmėAprašymas
cookielawinfo-checkbox-analytics11 mėn.Šį slapuką nustato BDAR slapukų sutikimo papildinys. Slapukas naudojamas vartotojo sutikimui dėl slapukų kategorijoje „Analytics“ išsaugoti.
cookielawinfo-checkbox-functional11 mėn.Slapuką nustato BDAR slapukų sutikimas įrašyti vartotojo sutikimą dėl slapukų kategorijoje „Funkcinis“.
cookielawinfo-checkbox-necessary11 mėn.Šį slapuką nustato BDAR slapukų sutikimo papildinys. Slapukai naudojami vartotojo sutikimui dėl slapukų kategorijoje „Būtina“ išsaugoti.
cookielawinfo-checkbox-others11 monthsŠį slapuką nustato BDAR slapukų sutikimo papildinys. Slapukas naudojamas saugoti vartotojo sutikimą dėl slapukų kategorijoje „Kita.
cookielawinfo-checkbox-performance11 mėn.Šį slapuką nustato BDAR slapukų sutikimo papildinys. Slapukas naudojamas saugoti vartotojo sutikimą dėl slapukų kategorijoje „Našumas“.
viewed_cookie_policy11 mėn.Slapuką nustato BDAR slapukų sutikimo papildinys ir jis naudojamas saugoti, ar vartotojas sutiko naudoti slapukus. Jame nėra saugomi jokie asmens duomenys.
wfwaf-authcookie-(hash)12 val.Šį slapuką „Wordfence“ užkarda (angl. FireWall) naudoja dabartinio vartotojo galimybių patikrinimui prieš įkeliant „WordPress“.
woocommerce_cart_hashSesijos metuPadeda „WooCommerce“ nustatyti, kada pasikeičia krepšelio turinys/duomenys.
woocommerce_items_in_cartSesijos metu
wp-settings-{time}-[UID]Sesijos metu„WordPress“ taip pat nustato keletą „wp“ nustatymų-{laiko}-[UID] slapukų. Galutinis numeris yra jūsų individualus vartotojo ID iš vartotojų duomenų bazės lentelės. Tai naudojama norint pritaikyti administratoriaus sąsajos vaizdą, o galbūt ir pagrindinę svetainės sąsają.
Priimti ir išsaugoti