JAV prezidentas Ronaldas Reiganas Tarybų Sąjungą pavadinęs „Blogio imperija“, nuosekliai domėjosi ir palaikė sovietų persekiojamus dvasininkus ir disidentus, tame tarpe LKB Kronikos leidėjus. Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos dienos (gruodžio 10 d.) proga, jis pakvietė rinktinius žmogaus teisių gynėjus į Baltuosius rūmus stebėti šia proga pasirašomą Prezidento proklamaciją. Kairėje stovi Lietuvių informacijos centro Niujorke direktorė Gintė Damušytė.
1972 m. pradėjus leisti LKB kroniką buvo labai svarbu ją perduoti į Vakarus, kad žinia apie tikinčiųjų persekiojimą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje pasiektų laisvąjį pasaulį. Todėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika buvo pripažinta kaip unikumas, nes mažos pavergtos tautos pogrindžio leidinys taip plačiai pasklido tarptautiniu mastu.
Kronika tapo žinomu ir patikimu informacijos šaltiniu ne tik vyskupų konferencijose ir katalikų spaudoje, bet buvo cituojama stambių pasaulio dienraščių, pvz. New York Times, Frankfurter Allgemeine Zeitung ir El Pais, Helsinkio Baigiamojo akto peržiūros konferencijose ir jų dokumentuose, radijo ir televizijos reportažuose ir laidų diskusijose apie žmogaus teises, globaliame Tarptautinės Amnestijos sąžinės kalinių gynėjų tinkle, JAV Kongreso ir kitų užsienio šalių parlamentinėse komisijose bei apklausose, demokratinių valstybių žinybų bei analitinių centrų raportuose, pan.
Jungtinėje Karalystėje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centre, populiariai žinomu Kestono koledžo vardu, vedėjas kun. Michael Bourdeaux rašė apie LKB Kronikos svarbą ir ragino savo ir kitų šalių masines informacijos priemones kuo plačiau paskleisti jos skelbiamas žinias, kurios atskleidžia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus. Lietuvių katalikų religinės šalpos vedėjas Niujorke, buvęs Baltimorės arkivyskupijos radijo ir televizijos tarnybos direktorius, kun. Kazimieras Pugevičius vertė Kroniką į anglų kalbą ir platino atskirais numeriais tikslinei auditorijai, kurią sudarė politiniai, religiniai, akademiniai, visuomeniniai ir kiti lyderiai, rašantys, komentuojantys, ar ginantys žmogaus teises tarptautiniu mastu. Kronikos vertimai atguldavo ir ant popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo stalo.
Remdamasi Kronikos ir kitų pogrindžio spaudos žiniomis, Gintės Damušytės vadovaujamas Lietuvių informacijos centras (LIC) Niujorke rengė ir platino pranešimus spaudai anglų kalba įtakingiausiems masinių informacijos priemonių redakcijoms ir korespondentams. JAV katalikų žinių agentūra Catholic News Service nuosekliai spausdino LIC pranešimus, kurie per regioninius laikraščius pasiekdavo milijonus skaitytojų.
Radijo tarnybos – Amerikos balsas, Laisvoji Europa, Vatikano radijas ir kiti – transliavo Kronikos žinias klausytojams Lietuvoje ir kitose šalyse, apdorojo informaciją savo analitinėse publikacijose. Šveicarų žurnalas „Glaube in der 2. Welt” paskelbė plačią ir dokumentuotą studiją apie Lietuvos Bažnyčią, ištisai remdamasi „Kronikos“ medžiaga. Romoje, Paryžiuje, Niujorke leidžiamas mėnesinis lietuviškų žinių biuletenis ELTA-Press italų (red. prel. Vincentas Mincevičius), prancūzų (red. Birutė Venskuvienė) ir anglų (red. Algirdas Landsbergis) kalbomis ištisai skelbė Kronikos medžiagą. Prieš tapdamas pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Venesuelai, Vytautas Dambrava rašė Pietų Amerikos spaudoje apie Kroniką ir jos skelbiamus faktus. Produktyvios rašytojos iš Škotijos Janice Broun straipsniai JAV katalikų žurnale „Commonweal“, kituose periodiniuose leidiniuose ir knygose atskleisdavo religinės laisvės suvaržymus remiantis gyvenimiškais Kronikos atvejais.
JAV leidžiamas lietuvių katalikų žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami „Kronikos“ skelbiami faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos pats šaltinis – graudžiai kuklūs „LKB Kronikos“ pluošteliai – atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną.“1
Kronikos informacija pasikliaudavo ir užsienio valstybės, kurios Šaltojo karo laikotarpiu tarptautinėse organizacijose stojo prieš totalitarinių režimų varžomas prigimtines žmogaus teises ir pagrindines laisves. Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, įkurta Helsinkyje 1973 metais kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma, suteikė galimybę toliau informuoti tarptautinę bendruomenę apie Lietuvos tikinčiųjų teisių suvaržymus ir Lietuvos laisvės bylą. Konferencijoje tuomet dalyvavo 35 valstybės – visos Vakarų Europos šalys, JAV, Kanada ir Sovietų Sąjunga su penkiais savo satelitais, dar komunistinė Jugoslavija. Dėl Helsinkio Baigiamajame akte iškeltų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių išeivijos lietuviai ėmėsi vis daugiau juo remtis siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo ir Lietuvos išlaisvinimo. Lietuvoje po Helsinkio pasitarimo pasipriešinimas dėl Katalikų Bažnyčios persekiojimo tapo labiau matomas ir žinomas.2
Pasaulio lietuvių organizacijos – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, JAV LB-nė, Kanados LB-nė, Lietuvių informacijos centras – siuntė savo nevyriausybinius atstovus į Baigiamojo akto vykdymą kontroliavusias Helsinkio proceso konferencijas – Belgrade, Madride, Vienoje, Kopenhagoje, kt. – lobinti vyriausybines delegacijas. Išeiviams pavyko daryti įtaką Vakarų valstybėms ir konferencijose pabrėžti tautų apsisprendimo teisę, nuolat priminti, kad TSRS okupuotoje Lietuvoje nepaisoma žmogaus teisių, persekiojami tikintieji, prievarta rusinama.
Amerikos lietuviai su Jungtinių Amerikos Valstijų administracijomis Vašingtone aktyviai bendravo ir dalinosi Kronikos raportuojamais persekiojimo atvejais. JAV savo nepripažinimo politika akcentavo tiek Baltijos šalių, tiek kitų pavergtų tautų neteisėtą okupaciją ir bene stipriausiai smerkė sovietų priespaudą bei Lietuvos tikinčiųjų teisių suvaržymus.
1987 m. įsteigtas Lietuvių informacijos centro padalinys Vašingtone, kuriam vadovavo Viktoras Nakas. LIC padalinio Vašingtone iniciatyva įsteigtas Lietuvos katalikų religinės laisvės komisijos JAV Atstovų rūmuose ir Senate. Senato grupei vadovavo senatoriai Donald Riegle (Demokratų partijos narys iš Michigan valstijos) ir David Durenberger (Respublikonų partijos narys iš Minnesota valstijos). Atstovų rūmų grupės pirmininkai buvo kongresmenai John Miller (respublikonas iš Washington valstijos) ir Edward Feighan (demokratas iš Ohio valstijos). Abiejų JAV Kongreso grupių nariai kreipdavosi į Mikhailą Gorbačiovą ir kitus sovietų pareigūnus užtardami areštuotus Kronikos leidėjus ir kitus Lietuvos disidentus, reikalaudami juos paleisti. Bendradarbiaujant su LIC, grupės nariai paruošė kolegas kongresmenus prieš oficialių vizitą į TSRS, juos informavo apie žmogaus teisių suvaržymus ir areštus Lietuvoje, taip pat parengė rezoliuciją remiančią Lietuvos tikinčiųjų teises.
1987 m. kovo 19 d. JAV Kongrese vykusio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos 15 metų sukakties minėjimo dalyvius, pabrėždamas svarbų leidinio vaidmenį informuojant pasaulį apie padėtį Lietuvoje ir jo indėlį į žmogaus teisių judėjimą, pasveikino JAV Prezidentas Ronaldas Reaganas. 1987 m. birželio 18 d. JAV prezidentas R. Reaganas Baltuosiuose rūmuose priėmė 600 m. Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus komitetą. Delegacijai vadovavęs vyskupas Paulius Baltakis pasidžiaugė „prezidento solidarumu minint Lietuvos krikšto jubiliejų“ ir pageidavo, kad susitikimo su TSRS vadovais metu pareikalautų paleisti visus sąžinės ir politinius kalinius bei „iškelti Lietuvos reikalą“, priminti apie religijos ir žmogaus teisių laužymą Lietuvoje. Atsakydamas į tai, prezidentas R. Reaganas patikino: „Kelsime Lietuvos reikalą!“3
Parengė Gintė Damušytė, 2022 m.
1 Kardinolo S.Tamkevičiaus laiškas pasitinkant LKB Kronikos metus, Kauno diena, 2022 01 03
2“Lietuvos laisvės bylos kėlimas: misija neįmanoma įvykdyta”, Gintės Damušytės pranešimas skaitytas 2021 m. rugsėjo 24 d. VDU konferencijoje “(Ne)matoma pasaulio lietuvių parama atgimstančiai Lietuvai“
3 “Kaip LKB kronika pažadino ir atkūrė rezistencinę liepsną Vakaruose“, 2017 10 30, Irena Petraitienė, bernardinai.lt
;)