2022 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje buvo atverta Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Ji skirta sovietų priespaudos laikotarpiu pradėto leisti pogrindinio leidinio 50-mečiui pažymėti.
Parodą atverė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, renginyje dalyvavo pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjas, 1972–1983 m. vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, politinis kalinys, kalėjęs sovietų lageriuose ir tremtyje, Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbė išeivijoje, ambasadorė Gintė Damušytė. Renginyje skambėjo muzikiniai kūriniai, kuriuos atliko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai.
Parodos atidaryme kalbėjusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė sakė, kad tada mes daug ko nežinojom, daug ko nesupratom. Iš dalies panašiai, kaip dabar Rusijos imperinės, šovinistinės, sovietinės ideologijos pavergti žmonės, kurie pateisina nusikalstamą karą prieš Ukrainą.
„Apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ reikšmę dabar, praėjus daugeliui metų, mes suprantame žymiai daugiau. Noriu pabrėžti, kad leisti tokį leidinį nebuvo paprasta. Daugelis žmonių už tai sumokėjo savo laisvės kaina. Daugiau kaip 20-čiai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie buvo nuteisti sovietinių lagerių ir kalėjimų bausmėmis. Daugiau kaip 60 žmonių, prisidėjusių prie leidinio leidimo, buvo kviečiami į sovietinį Saugumą (KGB), tardomi, jų namuose atliekamos kratos, vyko vadinamasis „profilaktinis darbas“, – renginyje kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
Parodos atidaryme kardinolas Sigitas Tamkevičius sakė, kad šiandien, kai įvairiose vietose minimas Kronikos jubiliejus, jis pirmiausia prisimena tuo gerus, paprastus ir kuklius žmones, kurie buvo susispietę apie Kroniką, žinojo ką daro ir kas jiems gresia, ir , nepaisant to, vis tiek rizikavo savo gyvenimu. Tęsdamas Kardinolas kalbėjo, kad pavergtoje, sovietų okupuotoje Lietuvoje leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ drąsino tikinčiuosius už religijos, sąžinės laisvę, drausmino linkusius kolaboruoti, puoselėjo tautiškumo apraiškas. 1972–1989 metais Kronika registravo ir skelbė Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo faktus, spausdino apie tai liudijančius dokumentus.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” bendradarbė išeivijoje, buvusi Lietuvių informacijos centro Niujorke vadovė, Lietuvos Respublikos diplomatė, ambasadorė prie NATO, Kanadoje, Danijos Karalystėje ir Islandijos Respublikoje ir kitose valstybėse Gintė Damušytė savo pasisakyme pabrėžė, kad Kronikos leidyba Lietuvoje ir Vakaruose, platinimas jos laisvajame pasaulyje sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos žmones, kuriems žodžiai Dievas ir Tėvynė buvo šventi. KGB persekiojimai, areštai, lageriai ir tremtys neįstengė nugalėti gilaus tikėjimo, pareigos jausmo savo Tėvynei ir jos laisvei.
Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parodą sudaro dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“. Parodoje atskleistos temos pasakoja apie Kronikos leidybos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais. Temoms atskleisti naudotos nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai. Vizualiniam parodos dizainui skurti naudoti užsienyje perleistų Kronikų iliustraciniai piešiniai. Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.
Ypatinga padėka reiškiama Gintei Damušytei už parodos teksto „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“ parengimą, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Arūnui Streikui – už dalykines pastabas.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus
ir Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informaciją.
;)