Prieš tris dešimtmečius, 1991 metų spalio 7 d. Lietuvos Respublika tapo UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) nare. Mūsų valstybė savo inauguracinėje kalboje pasiūlė įsteigti programą, kuri padėtų aktyviau saugoti ir viešinti dokumentinį paveldą. Taip atsirado UNESCO programa „Pasaulio atmintis“, kuri šiandien yra viena plačiausių ir įdomiausių, o Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įrašyta daugiau nei 500 viso pasaulio atminties institucijose saugomų dokumentų ir jų kolekcijų, sulaukia labai daug dėmesio. Į šį tarptautinį registrą 2009 m. buvo įrašytos dvi su Lietuva susijusios kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai ir Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija. 2017 m. į registrą įrašytas Liublino unijos akto dokumentas.
1997 m. prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos buvo įsteigtas Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“, savo veiklą iš esmės atnaujinęs 2003 m. Vėliau buvo įsteigtas ir to paties pavadinimo Nacionalinis registras. Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Šiuo metu registre yra 74 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos.
2021 m. spalio 8 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula parva) vykusiame iškilmingame Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos posėdyje, skirtame Lietuvos narystės UNESCO 30-mečiui paminėti, buvo įteikti liudijimai dokumentinio paveldo saugotojams, kurių pateikti dokumentai ar jų kolekcijos įrašomi į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis”. Nacionalinio komiteto nariai ir nepriklausomi dokumentinio paveldo ekspertai penkiems iš jų suteikė regioninę, o keturiems – nacionalinę reikšmę.
Pirmą kartą UNESCO dėmesys
„Nuoširdžiai džiaugiamės, galėdami pranešti, kad 2021-09-13 vykusiame Lietuvos nacionalinio komiteto ,,Pasaulio atmintis“ posėdyje (protokolo Nr.27) nutarta Jūsų pasiūlytą dokumentinio paveldo objektą – ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ – pripažinti regioninės-europinės reikšmės dokumentais ir įrašyti į Lietuvos nacionalinį registrą ,,Pasaulio atmintis“, – sakoma generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės ir nacionalinio komiteto pirmininko prof. dr. Rimvydo Laužiko pasirašytoje Arkivyskupijos muziejų pasiekusioje telegramoje. Pirmą kartą per 30 metų UNESCO nacionalinei komisijai prisistačiusi Bažnyčios kultūrinė bei švietėjiška institucija (projektą inicijavo, kuravo ir paraišką teikė Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vedėja Irena Petraitienė) išdėstė „LKB Kronikos“ (1972–1989) leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ asmeniniame archyve saugojamų originalių 108 šaltinių – dokumentinio paveldo objekto – tapatybės duomenis.
Siekiant įrodyti ,,LKB Kronikos“ pasaulinę reikšmę
Ekspertai, paklausti, kas lėmė paraiškoje pateiktiems dokumentams pripažinti europinę reikšmę, pirmiausia iškėlė ,, LKB Kronikos“ unikalumą, nes 17 metų pogrindyje ėjęs išskirtinis periodinis leidinys yra ne tik išsamiausias to laikotarpio žinias susisteminantis istorinis šaltinis, bet ir konkrečiais faktais parodęs, koks buvo visuomenės ir Bažnyčios tarpusavio santykis. Be to, gynė ne tik katalikų tikėjimą, bet ir lietuvių kalbos ir tautos teises, kovojo prieš rusifikaciją, visi leidiniai rašyti tik lietuvių kalba, o sovietinės priespaudos metais tai buvo ypač svarbu.
Prof. dr. Arūnas Streikus akcentavo, jog ,,LKB Kronika“ sustiprino disidentinį ir visuomeninį antisovietinį judėjimą, visuomenei suteikė tikėjimo Lietuvos laisvės siekiu šaltinį. Visam pasauliui parodė, kokiomis sąlygomis SSRS pavergtoje Lietuvoje gyveno tikinčiųjų bendruomenė, su kokiomis kliūtimis susidūrė Romos Katalikų Bažnyčia, kaip SSRS nesilaikė tarptautinių susitarimų dėl žmogaus principinių laisvių ir teisių. Tikinčiųjų bendruomenei ,,LKB Kronika“ buvo pagrindinis būdas pasauliui pranešti apie pavergtos šalies tikrąją padėtį, o nūdienai išliko kaip vienas iš nedaugelio originalių istorijos šaltinių apie XXa. aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius.
Ekspertų nuomone, ,„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos,“ pasaulyje analogų neturinčio pogrindžio leidinio, laukia antrasis etapas – įrodyti pasaulinę reikšmę.
Parengta pagal unesco.lt ir Kauno arkivyskupijos informaciją , 2021 m.
;)