Nutylėtos istorijos detektyvą išnarplioti kvies virtualus Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos kelias

Net 17 metų sovietmečiu pogrindyje leistos ir, nepaisant milžiniškų KGB pastangų, nesunaikintos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos istorija atgis virtualiame kelyje, o pasiryžusiųjų juo eiti lauks neišvengiami išbandymai ir netikėtumai.

Čia sutiksim žmonių, nesusitaikiusių su Lietuvos okupacija, skelbusių tiesą apie žodžio ir tikėjimo laisvės pažeidimus. Kelią bandys pastoti KGB informatoriai, agentai, kitos blogio jėgos, visomis išgalėmis trukdžiusios perduoti Kronikos žinią Vakarams.

„Patyriminis, virtualus Kronikos kelias jaunajai kartai ir visiems besidomintiems leis susipažinti su atkaklia rezistencija. Virtualiame žemėlapyje matysime vietas, kur gimė Kronika, kur ji buvo spausdinama, kaip platinama ir kokiais keliais pasiekdavo Vakarus. Nesena, bet daug metų slėpta istorija atsiskleis per konkrečių įvykių autentiškus vaizdus, garso įrašus ir aprašymus, kurie sodrūs savo turiniu, o taip pat pilni veiksmo“, – pasakojo viena iš projekto sumanytojų, Bažnyčios Kronikos fondo vadovė Diana Adomaitienė.

Būtent šio fondo svetainėje, dar šiemet, bus patalpintas virtualus Kronikos kelias. Juo bus galima eiti spustelėjus www.kronikosfondas.lt

Virtualios istorijos bendrakeleiviais pasirinktos asmenybės, tarp jų – ir visiems mums puikiai žinomi žmonės, kuriems esame dėkingi už Sąjūdžiui dirvą purenusią Kroniką, pradėtą leisti prieš 50 metų, gūdžiausio sovietmečio laiku.

Kaip yra paskaičiavusi viena iš šių metų Laisvės premijos, skirtos Kronikos žmonėms, laureačių sesuo Bernadeta Mališkaitė SJE, vienas Kronikos numeris vidutiniškai kainavo vienerius nelaisvės metus: Kronikos leidėjai ir platintojai buvo sulaikomi, tardomi, kalinami, tremiami.

Virtualiame žemėlapyje rasime įkalinimo vietas ir bent iš dalies pajusime, ką pasišventusiems Kronikos leidėjams ir platintojams teko išgyventi nelaisvėje.

To meto nuotaiką priartins šiuolaikinėmis technologijomis apdorotos autentiškos įvykių, vietovių, žmonių nuotraukos su pieštiniais elementais, tad einant virtualiu Kronikos keliu bus galima pajusti ne tik istorinį kontekstą, kuriame vyko pasipriešinimas okupacinėms struktūroms, bet ir to laikmečio nuotaiką. Ją perteikti padės ir specialiai virtualiam Kronikos keliui sukurtas audio takelis.

„Virtualus Kronikos kelias baigiamas kurti ir neabejotinai bus toks pat populiarus, kaip didelio susidomėjimo sulaukusi knyga visai šeimai „Kronika: slaptos knygos istorija“, fondo iniciatyva išleista Kronikos metams“, – įsitikinusi Bažnyčios Kronikos fondo vadovė.

2022-aisiais fenomenalus pogrindinis leidinys mini 50-metį, tad šia proga Seimo iniciuoti LKB Kronikos metai minimi visoje Lietuvoje, o LKB Kronika 2021 m. įtraukta į  UNESCO nacionalinį registrą.

Pasak D.Adomaitienės, ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir visiems besidomintiems istorija, Lietuvos valstybingumu, kultūra virtualus Kronikos kelias leis pasijusti pogrindinio leidinio medžiagos rinkėjais, redaktoriais, teksto spausdintojais ar platintojais, kuriems patikėtas uždavinys rasti būdą, kaip perskaičius Kroniką slapta ją perduoti kitiems.

Kiekvienas galės pamėginti įsivaizduoti, ką reiškia kovoti už tiesą, kai esi persekiojamas priešo, o taip pat pagalvoti, ką šiandien būtų svarbu padaryti dėl savo šalies.

Tikimasi, kad Kronikos kelias pasitarnaus ne tik kaip istorijos priminimas, jos aktualizavimas šiandienos geopolitinių įvykių kontekste, bet ir padės ugdyti jaunosios kartos atsakomybę, pasididžiavimą savo valstybe, Lietuvai nusipelniusiomis asmenybėmis ir mūsų tautiečiais išeivijoje, be kurių solidarumo, finansinės paramos ir 17 metų trukusio bendradarbiavimo Kronikos žinia apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje ir kitose okupuotose valstybėse nebūtų pasklidusi po pasaulį.

Nuo 1972 metų iki Atgimimo buvo išleistas 81 Kronikos numeris, 62 iš jų Kronikos širdimi vadinamoje vietoje. Kur ji yra, sužinosite netrukus, apsilankę virtualiame Kronikos kelyje, kurį galėsite keliauti svetainėje www.kronikosfondas.lt

Projektą „ Virtualus Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos kelias“ iniciavo fondas „Bažnyčios kronika“.

Projektą finansuoja – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Projekto bičiuliai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Marijos Radijas ir, be abejo, patys Kronikos žmonės.